nunarinti — nunari̇̀nti vksm. Mokinùkas nunari̇̀no gálvą ir tylėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antnarinti — 2 antnarìnti (ž.) žr. 2 užnarinti: Antnarinau ant beržo šakelės butelką sulai tekėti, kažkas i nunarinęs Šts. narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apnarinti — 2 apnarìnti tr. K aprišti, apjuosti: Jis staiga virvę aplink ją apnarino Kel1862,88. Laikrodis tebebuvo ant šios rankos apnarintas prš. narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atnarinti — 2 atnarìnti tr.; B atnerti, atrišti, atmegzti: Tambovietis greitai atnarino virvagalį nuo Pranaičlo rankų V.Myk Put. Atnarink viržius Grk. Virvę ant lazdos atnarinù, ryšį K. | refl.: Pantis atsinarino rš. narinti; antnarinti; apnarinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnarinti — 2 išnarìnti tr. 1. išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros V.Myk Put. ^ Veik užkabina, bet neveik išnarina (greit pradeda, bet negreit užbaigia)… … Dictionary of the Lithuanian Language
narinti — 2 narìnti, ìna, ìno tr. 1. R, K nerti, rišti: Narìna virvę ant kaklo Dkš. | refl. tr.: Nesinarinkit patys sau virvės ant kaklo (prk. savo valia nepakliūkit į pražūtį)! rš. 2. verti į ką: Kam narinì siūlą? J. 3. gaudyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuknabinti — nuknabìnti 1. tr. padaryti nuknebusį, nunarinti, nuleisti, nulenkti: Jis snaudė nuknabinęs galvą rš. Nešiau dalgę nuknabinęs rš. Žmogus nuknabinta nosimi juokavo rš. Pjūklelio dantys nuo vidurio nuknabinti vienoje pusėje į vieną šalį, antroje… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuknarinti — tr. nukabinti, nunarinti, nuleisti: Vaikščiojo jis šiek tiek nuknarinęs galvą B.Sruog. ◊ nosį nuknarinti nusiminti: Kodėl tamsta šiandie toks nuknarinęs nosį? B.Sruog. knarinti; nuknarinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukniobinti — nukniõbinti tr. nunarinti, nuleisti: Stovi nukniõbinęs galvą Pšš. kniobinti; nukniobinti; pakniobinti … Dictionary of the Lithuanian Language
panarinti — 2 panarìnti tr. 1. išsukti iš sąnario: Trečiajam sprandas panarintas TP1881,27. | refl. tr.: Pasinarinau koją Vn. Vieną sykį esu kojos nykštį pasinarinus, i skaudėjo a metus Jrb. 2. palandinti po vokais, pabalinti (akis): Panarinù akis po… … Dictionary of the Lithuanian Language